„Jei būtų karantinas, tikriausiai būtų sunkiau, nes neturėtum, kur eiti, ką veikti ir nori nenori būtum priversta galvoti apie tai, kas čia dabar vyksta. Šeimos krizė mus ištiko prieš pat karantiną, tai taip ir buvo. Dabar situacija kitokia: yra darbai, reikia suspėti ir su vaiku pabūti. Per karantiną viskas buvo sustoję, o dabar toks kaip ir darbų antplūdis. Tai iš vienos pusės yra labai gerai, nes lieka mažai laiko save guosti ar savęs gailėti. Tam iš esmės visiškai nelieka laiko, nes turi galvoti, kaip tau išgyventi, kaip sąskaitas apmokėti, galų gale, kaip vasarą mergaitę prie jūros nusivežti ir viską spėti maksimaliai“, – pokalbį nuo to, kaip dabar jaučiasi ir kuo gyvena, pradeda Roberta.
Moteris neslepia, kad garsiai prabilti apie tai, ką patyrė, nelengva. Net ir tam pasiryžusi ji atsargiai renka žodžius, nes nori išsaugoti orumą, išlaikyti pagarbą žmogui, už kurio tekėjo iš meilės. „Nenoriu, kad nei man pačiai būtų gėda už savo žodžius, nei mano šeimai, artimiesiems ar užaugusiai dukrai, nes viskas išlieka. Aš nenoriu juodinti savo vyro, nusileisti iki žemiausio lygio.
Visą straipsnį galite rasti čia
Šaltinis tv3.lt